- ėrčiukas
- ×ė́rčiukas (vok. dial. êrtšok) sm. (1) K; I bulvė, roputė: Roputėms (arba, kaip kiti sako, ėrčiukams) imk iki dviejų centnerių trąšų ant prūsiško murgo prš. Aprašyta, kokios žemės reikalauja miežiai, avižos, žirniai, bulvės (roputės, ėrčiukai) A1884,79.
Dictionary of the Lithuanian Language.